Nereikia aiškinti, kad šiandien, be elektros ir elektroninės įrangos kuo nors užsiimti neįmanoma. Beveik 15 metų vienas iš hobių buvo elektronika. Taigi dažnokai ką nors ir dabar pakonstruoju, patobulinu. Kartais remontuoju. Šioje temoje apie tai ir dėsiu įvairių darbelių ar šiaip įdomesnių dalykų aprašymus. Žinoma, daugiausia kažkiek susietus su modelizmu.



Kompiuteris CNC staklėm.

Parašė A.Povilaitis (antanas) 02 Nov 2012
Elektrinė ir elektroninė modelių ir įrankių įranga >>
     Vienas iš labai senų norų - pasigaminti CNC stakles. Jam gal kokia 30 metų. Nuo to laiko, kai dar tik pirmasias tokias pradėjo realiai naudoti. Man teko išmokti ir dirbti su tokiom egzotiškom staklėm. Pirmos buvo dar tarybinės gamybos metalo tekinimo staklės. Fantastiškas įrengimas... Pačios staklės buvo standartinės, bet valdymas, sustatytas aplinkui darė įspūdį. Visas tas kompleksas užėmė apie 16 kv. metrų. Pačios staklės, trys standartinio dydžio spintos, trys spintelės ir stalo dydžio magnetofonas. Spintos - kaip dviejų durų baldinės, tik truputį žemesnės. Spintelės - virtuvinės spintelės dydžio. Magnetofonas buvo įspūdingas. Jei gerai pamenu - 8 takelių, juostos plotis apie 36 mm... Įspūdingo dydžio ritės. Toje magnetinėje juostoje buvo įrašyta apdirbimo programa konkrečiai detalei. Matmenų koregavimui, didžiosiose spintose buvo gausybė perjungėjų grupių. Jų pagalba buvo galima prie matmens pridėti ar atimti mm, dešimtąsias ir šimtąsias dalis. Žodžiu įspūdis buvo pritrenkiantis. Visom prasmėm...
   Atvedė prie jų, parodė kaip įjungti valdymą, koreguoti matmenis ir visas mokslas. O toliau, jau kaip nori dirbk. Dar davė krūvą segtuvų su staklių schemomis. Viskas. Staklių gamintojai kažkur už Uralo. Sukis kaip nori. Nieko. Įveikiau jas. Daugiausia tekinau aliuminio detales. Visai nieko stakliukės buvo. Tik bėda, kad magnetofonas labai gaudė iš elektros tinklo patenkančius trikdžius, kurių gamyklose tikrai netrūksta. Ir tada jau jis "išprotėdavo". Dažnai tekdavo nerti už spintų, o iš griebtuvų išplėšta detalė švilpdama lėkdavo į spintas arba apsauginius metalinius skydus. Žodžiu darbelis buvo labai linksmas...
   Todėl po pusmečio, susidūrimas su japonišku apdirbimo centru, kuris beveik be garso, lengvai ir grakščiai, iškart keturiais plonyčiais gražteliais, vikriai grąžiojo spausdintinio montažo plokštes, atrodė visiškas stebuklas. Po to teko susidurti su austriškomis tekinimo staklėmis. Jau visai kito lygio ir su mikroprocesoriais. Ir stebėti pirmų tarybinių pneumatinių robotų įdiegimą. Jų panaudojimo prasmė ir darbas juokino visą gamyklą. Ir vėl teko slapstytis už staklių nuo jų svaidomų detalių... Jie atrodė išties didingai ant savo postamentų. Visas 2 pamainas, jie įdėdavo ir išimdavo iš staklių detalę, o šalia jų, mirdamas iš nuobodumo tiek pat laiko stypsodavo operatorius-staklininkas. Žodžiu - automatizacijos triumfas...
   Štai tokios aplinkybės ir sukėlė man begalinį norą įsigyti nuosavą panašų "stebuklą". Realios mintys kilo gal prieš kokius penketą metų, o praktiškai realizuoti pradėta prieš kokius du su puse. Taigi, iš lėto kurpiamos CNC staklės. Man įdomu pats procesas, taigi ir kelias realizavimui bus ilgokas. Darysiu iš lėto, pastudijuodamas šitą labai sudėtingą reikalą. Daug kas nusiperka komplektuojančius mazgus, užsako pagaminti keletą korpuso detalių ir susuka viską į vieną gabalą. Ir džiaugiasi. Tik dažniausiai trumpai. Kažką jomis padaryti galima, bet ilgai, stabiliai ir pastoviai vykdyti gamybą, labai retai kada gaunasi. Nebeužtenka nei noro, nei pinigų, nei žinių perdaryti...
   Visos CNC staklės susideda iš keleto elementų. Pačios staklės, t.y. mechanika, valdymo elektronika ir kompiuteris su programomis. Viena iš populiarių ir dažniausiai naudojamų valdymo programų yra Mach 3. Bėda ta, kad su staklių elektronika ji jungiasi per kompiuterio taip vadinamą LPT portą. Taip vadinama seno tipo jungtis, anksčiau naudota spausdintuvams prijungti. Dabartiniai kompiuteriai, kaip taisyklė jos nebeturi. Šiuo metu tam naudojama USB tipo jungtis. O CNC programų gamintojai, kažkodėl jos vengia ir nenaudoja. O jei kažkas ir daro, tai naudoja specialias papildomas plokštes, kurių kaina tikrai nejuokinga, o problemų prisideda kitokių. Man pavyko rasti vieną variantą programos. Ir net jos autoriui padariau tos programos lietuvišką vertimą. Ji tikrai nebloga ir dirba per USB jungtį. Bet dar pakankamai žalia, tik ateinanti į rinką ir mažokai testuota. Ir gali vieną dieną dingti, palikusi su visomis problemomis. Žinoma, ji man labai patinka ir ją naudosiu, bet reikia apsidrausti ir numatyti galimybę naudotis ir Mach 3 versija su LPT jungtimi.
  Taigi ir kilo uždavinys rasti nešiojamą senesnį kompiuterį su tokia LPT jungtimi. Kiek galima "jaunesnį", galingesnį ir patikimą. Pasirodo, ne toks lengvas uždavinėlis. Truko gerą pusmetį, kol už gerą kainą radau HP firmos tinkamą Kaune. Naudotas nedaug, gero stovio. Bet "pametęs" keletą klaviatiūros mygtukų. Ir be maitinimo blokelio. Bet veikia labai smagiai. Tada teko paieškoti klaviatiūros ir blokelio. Klaviatiūrą gavau praktiškai naują už simbolinę kainą. Ir blokelį. Irgi  pigiai ir naują. Tik va, jo jungtis mano kompiuteriui netiko. Bet čia jau smulkmena.

 



Truputį pasikrapščiau ir perlitavau. Bet va klaviatiūros mygtukai, pasirodo, visai kitokios konstrukcijos. Trūkstamų perdėti neina. Teks vėliau ardyti kompiuterį ir pakeisti visą klaviatiūrą. Ne bėda. Padarysim. Ir dar. Man labai patiko ir tiko kompiuterio spalva. Kodėl? Sužinosite, kai rašysiu apie pačias CNC staklytes...

  

   Išbandžiau. Viskas normaliai. Beliko iš naujo švariai įdiegti operacinę sistemą. Kaip optimaliausią pasirinkau minimalią stabilią Windovs XP versiją. Gražiai sukasi. Įdiegiau reikalingas papildomas programas ir pagrindinę naudojamą projektavimui Alibre Design.
Na ir žinoma minėtą Mach 3. Pagalvojęs pridėjau dar ir USB kontrolerį, apie kurį rašiau anksčiau. Kruopščiai viską ištestavau. Atrodo, kad dirba viskas normaliai. Jokių problemų. Dar prijungiau spausdintuvą ir papildomą simpatišką išorinį LCD monitoriuką. Beliko išboginti senajį stacionarų kompiuterį iš dirbtuvių ir atnaujinimas beveik baigtas. Dar prijungiau išorinę garso sistemą. Beliko pakabinti tą LCD monitorių ant sienos. Ką ir padarau. Dar reikės vėliau sutvarkyti laidų knibždėlyną. Dabar jungiu muziką ir džiaugiuosi atlaisvinta vieta ir naujais patogumais.

Redaguota: 02 Nov 2012 22:19

Atgal

Komentarai

Nerasta

Komentuoti


Paieška

Statistika

Lankėsi per 10 min
  • visi ilsisi
Svečiuojasi: 7 lankytojai(-jų)

Scale Model


Šalys!